Neliks duonos su druska – liks tėvynė.

Tauta, kuri su tokiu ištvermingumu ir pamaldumu keliauja į tą kalną pastatyti naują kryžių, tiki gyvenimu, tiki prisikėlimu. (Apie lietuvių tautą ir Kryžių kalną).

Patriotizmas yra padugnių ir niekšų prieglobstis.

Kojomis žmogus turi įaugti į savo tėvynės žemę, bet jo akys teaprėpia visą pasaulį.

Kraštas, kurį iš savo protėvių paveldėjom, yra mūsų. Vadinam jį Lietuva ir norim, kad šis žodis iš pasaulio kalbos, iš jo žemėlapių neišnyktų. Rašom ir tariam jį kartu su kitais nemažiau vertais, garbintais tautų ir valstybių vardais, norim, kad su pagarba mus ištartų.