Žmogaus sąmonės pokyčiai negali vykti aukštyn, jei jo širdis tyli ir jis nemato kitose esybėse to paties dangaus, kurį atvėrė savyje. (Citata iš užrašų „Mokslas apie džiaugsmą“)

Kai dar buvau berniukas, vieną dieną sužinojau, kad dangus visai ne mėlynas. Perskaičiau, kad jis mums atrodo mėlynas, nes sugeria visą saulės šviesą, išskyrus mėlyną. Mėlyną spalvą jis atspindi, todėl jį tokį ir matome. Nuo tos dienos man pasidarė aišku,kad viskas yra iliuzija. Ir nuo tada iliuzijos mane ėmė žavėti. Svarbiausia yra pripažinti grožį ir neprarasti sugebėjim žavėtis. Pamatęs grožį tuose dalykuose, kurių nekenti, gali juos nugalėti.