Viktoras Hugo (Victor Marie Hugo) vienas iš žymiausių 19 a. prancūzų romantikų, poetų, dramaturgas, valstybės veikėjų, bei menininkų. Žinomiausias V.Hugo darbas „Paryžiaus katedra“.

   Rašytojas gimė Bezansono mieste ir buvo trečias ir paskutinis sūnus Joseph Léopold Sigisbert Hugo (1773-1828 m.) ir Sophie Trébuchet (1772-1821 m.) šeimoje. Jo broliai buvo Abel Joseph Hugo (1798-1855 m.) ir Eugène Hugo (1800-1837 m.).

   Ilgą laiką gyveno Prancūzijoje, kol Napoleono III įsakymu nebuvo ištremtas. Trumpai apsistojo Briuselyje, vėliau Gernsyje.

   Jaunystėje buvo užkietėjęs Rojalistas, bet po 1848m. tapo respublikonizmo šalininku, pasisakė prieš karaliaus valdžią.

    Rašytojas per literatūros istoriją  bandė žvelgti ieškodamas ryšio su istorija ir su socialiniu teisingumu. V.Hugo skyrė tris žmonijos istorijos etapus ir kartu tris literatūros laikotarpius bei jos specifinius bruožus. Jam svarbiausias atramos taškas – žmogaus savimonės laipsnis, o aktualiausia literatūra – naujųjų laikų (pasak V. Hugo - tiesos) literatūra. šis rašytojas romantikams tapo vadu, jo namuose rinkosi rėmėjai ir pasekėjai. Kiekvienas naujas V. Hugo kūrinys tik stiprino naujo vado autoritetą ir reputaciją.

    Kai Viktoras Hugo mirė, Prancūzijoje buvo paskelbtas nacionalinis gedulas, o laidotuvių ceremonijoje dalyvavo apie šimtą tūkstančių žmonių.

   Rašytojo kūriniai:„Biug Žargalis“, „Vargdieniai“, „Žmogus, kuris juokiasi“, „Paryžiaus katedra“, „Jūros darbininkai“, „Devyniasdešimt tretieji metai“ ir kiti.

www.kabutes.lt
www.rasyk.lt