Romainas Rolandas (Romain Rolland) prancūzų novelistas, romanistas, dramaturgas, mokslininkas. Mokėsi aukšojoje Normalinėje mokykloje, kur studijavo istoriją, filosofiją, literatūrą ir meną. Vėliau dėstytojavo Prancūzijos universitete, muzikos istoriją. šiame universitete pasirašė keletą darbų.

    Dar būdamas studentu kritiškai vertino literatūrinių srovių įvairovę, vadino jas buržuazinėmis. Pritarė L. Tolstojaus mokymui, kurio esmę sudarė tolerancinis požiūris į pasaulio įvairovę, į natūralųjį procesų vystymąsi, visiškai neigiant visuomenės revoliucinių pertvarkymų galimybę. šizofreniškasis Rusijos diktatorius Leninas tokį rašytojų požiūrį vadino „silpnaprotiškumu“.

    Svarbią vietą rašytojo kūryboje užima  romanų ciklas (10 knygų) Žanas Kristofas (1902 – 1912 m.). Tai tarsi autobiografinis žymaus muziko Žano Kristofo Krafto dienoraštis ar gyvenimo istorija. Tačiau romane aprašomi ne tik autobiografiniai muzikos genijaus gyvenimo faktai, bet ir pateikiama plati visuomenės panorama (Maištas, Mugė aikštėje, Degantis krūmas ir kt.). Romane rašytojas kūrė realistinius aplinkos vaizdus, atskleidė menininko vidinio pasaulio būsenas, filosofiškai apibendrino kūrybos ir gyvenimo prasmę, genijaus kovą su savimi ir išoriniu pasauliu, kurioje apstu ir krizinių situacijų, ir tylaus kūrybinio patoso, ir skambių sėkmių, ir visiškų pralaimėjimų bei graužiančio beviltiškumo.

Rašytojo kūriniai

 „Užburtoji siela“, „Beethoveno gyvenimas“, „Mikolo Angelo gyvenimas“, „Žanas Kristofas“, „Petras ir Liucija“, „Mikelandželo gyvenimas„, „Kola Brenjonas“, „Hendelis“, „Kelionė į save“

www.kabutes.lt

www.rasyk.lt