Maksas Frišas (Max
Frisch) buvo šveicarių architektas, dramaturgas ir romanų rašytojas, įvertintas kaip geriausiai atstovaujantis vokiečių
literatūrą po antrojo pasaulinio karo. Jo kūrybiškuose darbuose M.Frišas kreipė ypatingą dėmesį į svarstomas
problemas, siejančias žmogaus tapatumo, individualumo, atsakomybės, moralės ir politinio įsipareigojimo problemas. Jo ironijos
naudojimas yra reikšminga jo pokarinių publikacijų ypatybė.
Aš aklas. Prisimenu tai ne visada, bet kartais. Paskui vėl svarstau, kad gal istorijos, kurias galiu įsivaizduoti, visgi yra
mano gyvenimas. Netikiu. Negaliu tikėti, kad tai ką matau, ir yra gyvenimas.(Tarkim, aš Gantenbaimas)
