Džovanis Bokačas (Giovanni Boccaccio) italų poetas, renesanso humanistas, gimęs nesantuokoje, prekeivio šeimoje. Dž.Bokačą sudomino ne prekyba, bet teisė ir į ją pasinėrė. Gyvendamas Neapolyje susipažino su Fiameta, vietine mergina.Pagautas aistros atsidavė plunksnai ir pasipylė pirmieji eilėrasčiai (riterių romanai).

    1330 - 1350 metais Dž. Bokačas gyveno tai Neapolyje, tai Forencijoje. Rašė daugiausia pastorales, poemas. 1350 m. Dž. Bokačas tapo Florencijos ambasadoriumi. šiuo periodu jis artimai draugavo su Frančesku Petrarka (Francesco Petrarch) užmezgė daug pažinčių su užsienio diplomatais.

    1358 m. Dž. Bokačas baigė rašyti svarbiausią savo gyvenimo darbą – “Dekameroną” (Decameron), kurį buvo pradėjęs prieš dešimtį metų. Dž. Bokačo kūrinio originalumas slypi jo pasakojime, kuris turtingas jausminiais, poetiniais įvaizdžiais. Dekamerone sudera dvi skirtingos to meto Europoje gyvavusios literatūrinės tendencijos – klasikinė ir romantinė. Dekameronas padarė įtaką daugeliui vėlesnių kūrėjų ne tik Italijoje, bet ir visoje Europoje.

www.kabutes.lt

www.rasyk.lt