Aleksandras Sergejevičius Puškinas (????????? ????????? ??????) rusų poetas, dramaturgas, prozininkas, leidėjas.

   Gimė ir augo Maksvoje. Namuose berniukas mokėsi prancūzų kalbos, rusų liaudies pasakojimų. Būdamas 12 m. įstojo į caro globojamą  Carskoje Selo licėjų. Prasidėjus karui su Napoleonu 1812 m. susiklosčius aplinkybėm A,Puškinas susipažino su A. Delvigu, V. Kiuchekbekeriu, I. Puščinu ir kitais.

   Besimokydamas licėjuje Alenksandras rašė eilėraščius. Jo kūryba sužavėjo P. Viazemskis ir kitus išsilavinusius to meto žmones. 1817 m. baigė licėjų.

   Po baigimo persikėlė gyventi į Peterburgą, įsidarbino užsienio reikalų kolegijoje. Darbas nebuvo labai sunkus, todėl rašytojas galėjo atsidėti kūrybai.

   1823 – 1824 m. rašytoją ištiko krizė, sunkiai klostėsi meilės reikalai, kūryboje atsirado nusivylimo gaida, pykosi su valdžios pareigūnais.

   1826 m. rudenį A.S. Puškinas buvo atvežtas į Maskvą, kur susitiko su caru Nikolajum I. Dėl kai ko jiems pavyko susitarti – pats caras tapo poeto kūrinių cenzoriumi. 1826 m. A.S. Puškinas parašė eilėraštį „Stansai“, kur bandė įžvelgti carizmo privalumus, bet kartu nepamiršo savo draugų tremtyje (Sibiro rudų gilumoje – 1927 m.). Suartėjimas su valdžia, poetui suteikė galimybių teikti paramą ištremtiems Dekabristų sukilimo dalyviams. 1830 m. A.S. Puškinas veda jauną Maskvos bekraitę gražuolę N. Gončiarovą.

   1836 m. lapkričio 4 d. A.S. Puškinas gavo anoniminį paskvilį apie savo žmoną ir nelaukęs metė iššūkį Ž. Dantesui, kuris asistavo jo žmonai. Ž. Dantesas buvo priverstas vesti E. Gončiarovą. Tačiau tos vedybos nepanaikino, nesušvelnino susikaupusių ir naujai kylančių nepasitikėjimo, išdavysčių ir kitų intrigų. Tų painių šeimyninių įvykių ir intrigų pasėkmė – 1937 m. sausio 27 d. 5 val. vakaro įvykusi dvikova su Ž. Dantesu, kur A.S. Puškinas buvo mirtinai sužeistas. Po dviejų parų, atsisveikinęs su draugais ir artimaisiais, parūpinęs žmonai caro paramą A.S. Puškinas mirė.

   A.S. Puškino mirtis sukrėtė ne tik Peterburgą, bet ir visą Rusiją. Geriausi Rusijos poetai ir prozininkai paskyrė šiam įvykiui nemažai savo kūrybos, tarp kurios ypatingą vietą užima M. Lermontovo eilėraštis Poeto mirtis. Prie A.S. Puškino karstą aplankė apie 30 tūkstančių žmonių. Po mirties poeto kūnas pusiau slaptai buvo nuvežtas į Pskovo sritį ir palaidotas Sviatogorsko vienuolyne.

www.kabutes.lt
www.rasyk.lt