Aleksandras Gercenas rusų rašytojas, filosofas., publicistas. Vaikystėjas vaikas buvo auklėjimas kaip turtuolio sūnelis.  šalia jo buvo dvi auklės, buvo mokamas prancūzų, vokiečių kalbų. Taip pat vaikystėje daug skaitė.

Kai vaikui buvo 14 m. įvyko Dekabristų sukilimas, kurį caras numalšino jėga.  Dar berniukas būdamas jis suprato caro žiaurumą, todėl A.Gercenas su draugu N. Ogariovu Vorobjovo kalnuose prisiekė kovoti už Dekabristų idėjas.

    Įstojo į Maskvos universitetą 1829m. matematikos, fizikos fakultetą.

    Tuo laiku jis jau buvo išstudijavęs šilerio ir Gėtės raštus, dabar pasinėrė į Kanto ir šėlingo filosofinius samprotavimus, utopines visuomenės pertvarkymo teorijas. Baigė universiteto kursą 1833 m. Bestudijuodamas tuoj pat įsitraukė į slaptųjų būrelių veiklą, 1834 m. caro slaptoji policija jį suėmė ir kadangi vis tiek neatsisakė savo anticarinių pažiūrų ir nežadėjo atsisakyti kovos su režimu, jį 6 metams ištrėmė į Viatką.

    Kol A. Gercenas buvo tremtyje Viatkoje, jo tėvas nenustojo klebenti aukštų caro valdininkų duris ir jam pavyko perkelti sūnų arčiau centro į Vladimiro miestą. Čia begyvendamas ir džiūgaudamas povestuvinio gyvenimo laime, parašė apysaką Jauno žmogaus užrašai, kurią paskelbė 1840 m.

    Pagaliau baigėsi tremtis, Gercenas grįžo į Maskvą. Netrukus persikėlė į Peterburgą ir pradėjo dirbti. Landi ir atkakli cenzūra nė kiek nepraėjus jo laiške vėl aptiko kritiškų minčių apie carizmą. I.. Gerceną vėl teisė ir ištrėmė į Novgorodą. Tik 1842 m. vėl leido grįžti į Maskvą. Dabar jis jau turėjo nemaža bendraminčių (I. Turgenevą, V. Belinskį, Bakuniną, N. Ogariovą ir kt.), kurie rašė į pažangius ir jiems palankius leidinius. Jų svarbiausias tikslas – kovoti su carine tironija, panaikinti Rusijoje baudžiavą.

    Mirė Gercenas Paryžiuje, iš pradžių palaidotas Per Lašez kapinėse, po to perlaidotas Nicoje prie žmonos kapo.

www.kabutes.lt

www.rasyk.lt