Sokratas – vienas žymiausių antikos, bei pasaulio filosofų, mąstytojų. Gimė 469 m. pr.K. Alopekėjo, visai netoli Atėnų. Jam pavyko gauti pilną išsilavinimą dėka Demokrito, kuris rėmė finansiškai. Savo išvaizda buvo negražus, dvasia turtingas.

    Mastytojas  savo filosofiją skleidė žodžiu ir pasaulį paliko nepalikdamas jokių užrašų. Todėl daugelis šį filosofą vadina gatvės filosofu.  Apie Sokrato mintis galime sužinoti iš jo mokinio Platono.

Sokratas – pirmasis vakarų mąstytojas, kuris filosofiją nuo gamtos nukreipė į žmogų. Žmones mokė gyvenimo meno, gėrio, tiesos, teisingumo. Žinojimą laikė didžiausia vertybe. Garsiausia mintis:“Aš žinau, kad aš nieko nežinau“.

Filosofas nesiekė politinės valdžios, šlovės ir garbės, bet burtų keliu buvo išrinktas į Atėnų tautos susirinkimą. Šiame susirinkime Sokratas niekada neprasilenkė su tiesa, dora.

Tuometinė valdžią į Sokratą žiūrėjo gana neigiamai, dėl tvirtos tiesos siekimo. Vėliau nusprendė atsikratyti už:

a)      Dievų negerbimu

b)      Jaunimo demoralizavimu ir nuteikimu prieš vyresnę kartą.

Teismo metu jį kaltino trys kaltintojai, tačiau Sokratas nesigynė, o dėstė savo tiesas. Teismas nuteisė išgerti nuodų taurę.

Sokratas visą gyvenimą už savo mintis nėmė atlygio, stengėsi stiprinti žmogaus dvasią.

www.kabutes.lt