Prisijungimas
Kai protas mus palieka nežinioje, tenka atsiduoti likimo valiai.
Kartais gėda draudžia tai, ko nedraudžia įstatymai.
Kiekvienas protingas žmogus baudžia ne, kad buvo prasižengta, o dėl to, kad prasižengimas nebūtų pakartotas.
Kiekvienas yra nelaimingas tiek, kiek tiki toks esąs.
Kol gyvas, žmogus neturi prarasti vilties.
Laimingas tas, kuriam pasisekė pajausti geriausia ir blogiausia, ką gali pasiūlyti likimas. Tas, kuris šaltakraujiškai iškentėjo likimo smūgius, nebijo nesėkmių.
Melas – plonasienis daiktas; gerai įsižiūrėjus, jis persišviečia.
Menkos neatitaisomos klaidos netrukus gali virsti didelėmis ydomis.
Mūsų dorovinių pareigų daug daugiau, negu nurodo įstatymai.
Neapkęsti gyvenimo galima tik dėl apatijos ir tingumo.