Paracelsas (Paracelsus) – viduramžių šveicarų gydytojas,filosofas, botanikas, alchemikas, astrologas ir okultistas, kartais vadinamas šarlatanu.

   Gimė Einsiedelne, šveicarijoje. Gimus pilnas vardas ir pavardė buvo Philippus Theophrastus Aureolus Bombastus von Hohenheim vėliau jį pasikeitė į Paracelsus, taip pagerbdamas romėnų enciklopedistą Aulus Cornelius Celsus (25 -50 m. po Kr.).

   Paauglystėje dirbo šachtose, o sulaukęs šešiolikos metų pradėjo studijuoti mediciną, Bazelio universitete, o kiek vėliau persikėlė į vieną. Savo daktaro laipsnį įgijo Feraros universitete.

   Kaip daktaras jis keliavo po Europą. Aplankė Vokietiją, Prancūziją, Ispaniją, Vengriją, Nyderlandus, Daniją, švediją ir Rusiją.

   Skaitė paskaitas, bei viešai sudegino savo pirmtakų Avicenos ir Galeno knygas. Jo paties knygos buvo kritikuojamos už misticizmą. Europoje populiarino alchemikų teoriją, teigiančią, kad materiją sudaro tik trys elementai: druska, siera ir gyvsidabris.

   Pats jis neigė, kad yra burtininkas ir pykdavo ant tų, kurie taip jį pavadindavo. Domėjosi astronomija, kas tais laikais tarp išsilavinusių gydytojų buvo populiaru. Astrologija buvo svarbi Paracelso medicinos dalis. Jis net gi paskyrė keletą skyrių astronominiams talismanams tam, kad išgydytų ligą, bei apsisaugant nuo blogybių turint zodiako ženklus.

   Paracelsas gamtos reiškinius laikė Dievo sukurtą materiją.  Jis įžvelgė įvairiapusį žmogaus, kaip mikrokosmo ir gamtos, kaip makrokosmo ryšį bei atitikimą ir buvo įsitikinęs, kad gamtos pažinimas padeda pažinti žmogų ir atvirkščiai.

   Keliaudamas po šalis patyrė sifilį, marą. Daug rašė apie higieną, žaizdų gydymą, bendrąsias ligų priežastis, bei apie teologiją. Dar gana ilgai po mirties jo gydymas buvo nepripažįstamas.

www.kabutes.lt